prilenkti

prilenkti
prileñkti, -ia, prìlenkė tr. 1. SD303, K priartinti lenkiant žemyn: Prilenk prilenk žalią liepelę lig žemei LTR(Tvr). Tik vienas senis, senatvės prilenktas prie pat žemės, keikė malūnininką P.Cvir. Berželiai dar prilenkamys, gal išgenėti Šts. Prilenkia žalčio sprandą MTtIII179. Jau nebgalia: senatvia prìlenkė (pribaigė) Žr. | Kad suskauda galva, plaukų su kuskele neprylenku (negaliu priliesti, prispausti) Kl. | prk.: Tikra meilė prilenks dangų, nuplaus gyvenimo purvus LzP. ^ Lenk medį, kol dar prilenki; bausk vaiką, kol dar priveiki TDrVII432. | refl. tr., intr.: Telyčia obuolius prisilenkdama nukanda Gs. Prisileñk medį ir skabyk uogas Šts. | Nes šitai vakars, ir diena prisilenkė (baigėsi) BPI404.truputį sulenkti, suriesti: Visai nesuriesk, tik prilenk Als. 2. refl. pasilenkti arti prie ko: Martynas prisilenkia prie lavono ir stebi mirusio veidą I.Simon. Į prūdą neprisilenksi [praustis], prauskis praustuvėj Šts. Kap iš mažens in darbą neprilenki (neįpranta dirbti), tai senystoj neprislenks Rod. 3. lenkiant pridaryti ko: Neprìlenkiau žiemą lankų, dabar ir negaliu krapšių dirbti Pc. 4. privynioti: Aštuonis posmus jau prìlenkiau [į lanktį] Gs. Ot prilenkiau siūlų – užteks visam audeklui Vj. 5. priversti: Nujau neprileñktumi mušti žmogaus Dr. Ciesorius kam prilenkė tikėjimą priimti brš. 6. žr. 2 prikumpti: Prilenkusi buvo diena: žemai ejo debesys Kltn. 7. užtikti, užklupti: Prỹlenkė vyrą su kita Šv.
◊ ausìs prileñkti išklausyti: Bėdoj prilenk savo ausis manęspi brš. Iš gilumo šauku tavęsp… Meilės ausis prilenk manęsp 340.
prileñkti kójas prisėsti: Prašom toliau, prilenk kojas, užsidek pypkę Žem. Prileñk kójas, būsi svečias Užv.
šìrdį prileñkti
1. pamilti, pamėgti: Metai nešnekuos su ana, neprìlenku širdiẽs Krš. Aš tik negaliu prilenkti širdies prie to žmogaus Vd. Pri tokio senio kaip tą šìrdį reik prileñkti Krš.
2. patraukti prie ko nors: Darbuosiuos ir tikiuosi prilenkti motinos širdį LzP. Prilenk visų kariaujančiųjų širdis ant pakajaus brš.
\ lenkti; antlenkti; aplenkti; atlenkti; įlenkti; išlenkti; nulenkti; palenkti; parlenkti; perlenkti; pralenkti; prilenkti; sulenkti; užlenkti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • prilenkti — prileñkti vksm. Pri̇̀lenkė beržẽlį prie žẽmės …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • prilankstyti — iter. prilenkti. 1. daugelį prilenkti prie žemės: Buvo prilankstyti gluosniai kampams [lenkti], bet piemenys palaidė Trk. Šakas, kurios pri angos pakraušio palinkusios laikėsi, dar žemesniai prilankstė I. 2. sulanksčius pilną pridėti ko:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prilaužti — tr. 1. laužiant pririnkti, pridėti ką nors: Dar vežimą sausų lazdynų prilaužėm Rm. | refl. tr.: Prisilaužėm šluotų Rm. 2. (linų) priminti: Pirma prilaužkit, paskum parūkysit Ssk. 3. priskinti (lapų): Prilaužiau maišą lapų (burokų) Ėr. 4.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prilenkimas — prilenkìmas sm. (2) 1. I → prilenkti 1: Agrastų šakelių prilenkimas prie žemės rš. Savivarčio dėžės kraštų prilenkimas rš. | refl. KI54. 2. pripratimas: Nėr tokio prilenkimo par mañ (nesu įpratęs) Prng. 3. → prilenkti 5: Prilenkimas valios brš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įmanyti — įmanyti; R 1. intr. Krkl įstengti, galėti, pajėgti: Aš skubinaus, kiek tikt įmaniaũ K. Ugnį kurdamas, kiek įmanai saugokis S.Dauk. Šeimininkas kaip įmanydamas jiems lankstės P.Cvir. Įmãnius viską sugrobtų ir suėstų, man nieko nepaliktų Skr. Kad …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antlenkti — antleñkti, ia, añtlenkė (ž.) tr. 1. užlenkti: Kalvis antlenka pryšnagį ant nago, kad pasaga nenuslystum Šts. 2. J, Š uždėti lanką, apjuosti lanku. 3. refl. tr. J lenkiant pritaisyti ką: Rankeną reik antsileñkti dalgiuo Šts. Kampiną antsilenka… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplenkti — apleñkti, ia, àplenkė tr. 1. aplink apjuosti, lanku apsupti: Apleñkti kubilą su lanku J. Lanką aplink kibirą apleñkti K. Nuvežiau pas kalvį, kad apleñktų (apkaustytų) man vežimą Vv. Patvoriais vyšnių, slyvų krūmais kaip vainiku sodnas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlenkti — atleñkti, ia, àtlenkė K 1. tr. SD210, R419 sulenktą atitiesti arba atgal lenkti: Atgal àtlenkiau gelžį įlinkusį J. Vinis su àtlenkta galvele BŽ213. | refl.: Tuoj pečiai atsilenkė ir rankos pakilo Vaižg. Perdien roviau neatsilenkdamà Lp.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išlenkti — išleñkti, ia (ìšlenkia), ìšlenkė tr. K 1. padaryti lanko formos, išgaubti: Jis išvydo artinantis prie jo neregėto didumo bjaurią būtybę ir mojuojant išlenktą kardą J.Balč. Kiškis išlenkė nugarą ir kūrė dar smarkiau rš. Arklys, išlenkęs gražų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kablys — kablỹs sm. (4) [K], LVII130; SD230, R, MŽ343, M, 1. medinis arba geležinis kuolelis lenktu galu: Kad duos dalba į duris, kabliai ir atšoko A.Vien. Lenktas kaip kablỹs Ds. Kabliais sukabinu SD70. Skinant vaisius, šakoms prilenkti vartojamas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”